Kokybė nusprendžiama lauke, ne tranšėjoje
Silosavimas išsaugo tai, kas buvo nupjauta. Pagerinti jis negali nieko. Energija, baltymas ir ląsteliena nustatomi pjūties dieną – viskas, kas vyksta vėliau, tik sprendžia, kiek iš to išliks.
Todėl brangiausias sprendimas visame procese yra data. Po plaukėjimo žolės D vertė krinta maždaug tris vienetus per savaitę, o tai atitinka apie 0,5 MJ energijos. Keturiolikos dienų vėlavimas vienais tirtų metų sumažino apykaitos energiją 1,2 MJ viename kilograme sausosios medžiagos (Farmers Weekly).
Perskaičiuokite tai į savo bandos racioną. 1,2 MJ iš kilogramo SM, kai karvė suvartoja 12 kg siloso sausosios medžiagos, yra apie 14 MJ per dieną – maždaug keturi kilogramai pieno, kuriuos teks kompensuoti koncentratais.
Dvi savaitės lietaus laukimo todėl kainuoja daugiau nei bet kuris priedas ar technologijos patobulinimas. Šiame straipsnyje: kada pjauti pagal rodiklius, kiek vytinti, kaip perskaityti laboratorijos atsakymą ir ką konkrečiai keisti kitoje pjūtyje.
Kada pjauti: rodikliai, o ne kalendorius
Plaukėjimas kasmet ateina skirtingu metu, todėl „pjauname apie birželio pradžią“ yra įprotis, o ne sprendimas. Pjūties langą apibrėžia keturi rodikliai:
| Rodiklis pjūties metu | Tikslas |
|---|---|
| NDF (ląsteliena) | žemiau 40 % sausosios medžiagos |
| Cukrūs | bent 3 % šviežio svorio (apie 10 % SM) |
| Laisvieji nitratai | mažiau nei 1 000 mg/kg šviežio svorio |
| Sausoji medžiaga pjaunant | apie 20 % (prieš vytinimą) |
Šaltinis: Farmers Weekly.
Cukrūs šiame sąraše svarbiausi biologiniam konservavimui. Jie yra tai, iš ko bakterijos gamina pieno rūgštį. Nukritus žemiau 10 % sausojoje medžiagoje, inokuliantas nebeturi su kuo dirbti, ir pradėti reikia galvoti apie cheminį priedą.
Nitratai rodo kitą dalyką – ar trąšos jau „sudirbo“. Aukštas nitratų kiekis reiškia, kad pjaunate per anksti po tręšimo, o tai duoda aukštą buferingumą ir sunkesnę fermentaciją.
Pre-cut analizė: kaip tai padaryti praktiškai
Mėginius pradėkite imti keturias savaites prieš numatomą pjūtį ir kartokite kas savaitę. Vieno matavimo nepakanka – vertingas ne skaičius, o kryptis. Turėdami tris taškus matote, kaip greitai NDF kyla šiemet, ir galite pasakyti, kurią savaitę langas užsidarys.
Derliaus ir kokybės mainai. Kiekviena laukimo diena prideda tonas ir atima energiją. Kuris variantas teisingas, priklauso nuo to, kam šis silosas: aukšto produktyvumo melžiamai bandai kokybė beveik visada svarbesnė už toną, o užtrūkusioms karvėms ar mėsiniams galvijams vėlesnė pjūtis yra visai racionalus pasirinkimas. Klaida – kai tą patį silosą planuojate visiems ir galiausiai jis netinka niekam.
Vytinimas: tikslas yra valandos, ne dienos
Nupjauta žolė turi apie 20 % sausosios medžiagos, o tranšėjai reikia 30–35 %. Įprastomis džiūvimo sąlygomis šiam keliui užtenka apie 12 valandų (Farmers Weekly). Ne dviejų parų.
Skirtumas svarbus, nes nupjauta žolė lauke tebekvėpuoja ir eikvoja tuos pačius cukrus, kurių vėliau prireiks fermentacijai. „Kuo ilgiau vytinsime, tuo daugiau maisto medžiagų neteksime laukuose“ – taip šį dėsnį formuluoja specialistai (Mano ūkis).
Kaip sutrumpinti vytinimą nepakeitus orų
- Pjaukite kuo platesniu pradalgiu. Pradalgio plotis džiūvimo greitį veikia labiau nei bet kuris kitas sprendimas.
- Purenkite iš karto po pjovimo, o ne po kelių valandų.
- Pjaukite, kai rasa jau nudžiūvusi, o ne nuo pat ankstyvo ryto.
- Pjovimo aukštis – 6 cm žolei ir 10 cm liucernai. Tai ne tik džiūvimo klausimas: žemesnis pjovimas įneša žemes ir klostridijų sporų.
Dvi klaidos iš skirtingų pusių
Per trumpas vytinimas palieka masę žemiau 25 % SM. Tada būna sunka, išplaunamos maisto medžiagos ir dirba klostridijos – analizėje tai matysis kaip pakilusi sviesto rūgštis.
Per ilgas vytinimas pakelia SM virš 40 %. Tokios masės nebesutankinsite, tranšėjoje liks oro, o silosas kais atidarius. Be to, prarandate būtent tuos cukrus, kurių reikia geram rūgštėjimui.
Taikinys yra siauras ir jis matuojamas, ne spėjamas: ta pati mikrobangų krosnelės procedūra, kuri naudojama kukurūzams, tinka ir žolei.
Kaip skaityti analizę
Laboratorijos atsakymas atrodo kaip dvidešimt skaičių, iš kurių svarbūs aštuoni. Štai jie ir tai, ką kiekvienas iš jų sako apie jūsų darbą lauke.
| Rodiklis | Geras rezultatas | Ką rodo nukrypimas |
|---|---|---|
| Sausoji medžiaga | 30–40 % | žemiau – sunka ir klostridijos; aukščiau – blogas sutankinimas |
| pH | žemiau 4,5 | aukštesnis – fermentacija nepavyko arba nespėjo |
| Apykaitos energija | 10–12,5 MJ/kg SM | žemiau – pjauta per vėlai |
| NDF (ląsteliena) | pjūties tikslas iki 40 % SM | aukštesnis – žolė buvo per brandi |
| Žalias baltymas | pagal tręšimą | virš 16–18 % – vėlyvas azoto tręšimas |
| Amoniakinis azotas | kuo žemesnis | virš 12 % – prasta fermentacija, suardytas baltymas |
| Pieno rūgštis | 3–12 % SM pagal sausumą | mažiau – bakterijos nedirbo |
| Pelenai | mažiau nei 10 % | daugiau – žemė masėje |
Šaltiniai: MAGNIVA / Lallemand, Farmers Weekly.
Pelenai yra nepelnytai retai skaitoma skiltis, į kurią verta žiūrėti pirma. Žolė savaime turi apie 7–9 % pelenų. Kai skaičius viršija 10 %, skirtumas beveik visada yra žemė: per žemas pjovimas, kurmiarausiai, provėžos. Kartu su žeme į tranšėją patenka klostridijų sporos, todėl aukšti pelenai dažniausiai eina poroje su pakilusia sviesto rūgštimi.
Vienas skaičius nieko nereiškia be konteksto. pH 4,7 yra blogai 30 % sausumo silose, bet visiškai normalu 40 % silose, nes sausesnėje masėje fermentacija vyksta ne taip intensyviai. Todėl analizę skaitykite eilutėmis, kurios susijusios: sausoji medžiaga su pH, NDF su energija, pelenai su sviesto rūgštimi.
Fermentacijos rūgščių dalis – pieno ir acto rūgšties santykis, etanolis, aerobinio stabilumo testas – išsamiau aprašyta straipsnyje apie siloso inokuliantus.
Trys dažniausi scenarijai
Beveik visos prastos žolės siloso analizės telpa į tris šablonus. Kiekvienas iš jų rodo skirtingą klaidą ir taisomas skirtingai.
1. Aukštas amoniakas, aukštas pH, pakilusi sviesto rūgštis
Kas nutiko: dirbo klostridijos. Jos suardo baltymą ir gamina sviesto rūgštį, o silosas įgauna būdingą kvapą, kurį karvės verčia suvartoti mažiau.
Priežastis: beveik visada per drėgna masė – žemiau 25 % sausosios medžiagos – arba žemė masėje. Patikrinkite pelenų skiltį: jei ji virš 10 %, priežastis rasta.
Ką daryti kitą kartą: pakelti pjovimo aukštį iki 6 cm, pavytinti iki 30–35 % SM, o jei orai neleidžia laukti – naudoti cheminį priedą su skruzdžių rūgštimi.
2. Fermentacija puiki, bet energija žema
Kas nutiko: pH žemas, amoniakas žemas, viskas konservuota tvarkingai – bet apykaitos energija mažiau nei 10 MJ/kg SM, o NDF aukštas.
Priežastis: technologija buvo gera, data – bloga. Nupjauta per vėlai, ir tranšėjoje puikiai išsaugota prasta žolė.
Ką daryti kitą kartą: įvesti pre-cut analizę keturias savaites prieš pjūtį. Tai vienintelis šio scenarijaus sprendimas – joks priedas čia nepadės, nes priedas neturi įtakos NDF.
3. Rodikliai geri, bet silosas kaista
Kas nutiko: analizė atrodo tvarkinga, bet atidarius tranšėją paviršius šyla, o kraštuose atsiranda pelėsių. Dažnai kartu matyti žema acto rūgštis ir pakilęs etanolis.
Priežastis: dirbo mielės. Galimi keli šaltiniai – per aukšta sausoji medžiaga, nepakankamas sutankinimas, per lėtas iššėrimas arba homofermentacinis priedas ten, kur reikėjo heterofermentacinio.
Ką daryti kitą kartą: rinktis priedą su heterofermentacine dalimi arba benzoatu ir perskaičiuoti tranšėjos plotį pagal bandos suvartojimą. Jei pjaunamasis paviršius juda lėčiau nei 1,5 m per savaitę, tranšėja per plati.
Veiksmų planas kitai pjūčiai
Analizė verta tiek, kiek pakeičia kitų metų darbą. Štai eiliškumas, kuris iš skaičių padaro sprendimus.
| Kada | Ką daryti |
|---|---|
| Rudenį ir žiemą | perskaitykite praėjusių metų analizes ir nustatykite, kuris iš trijų scenarijų yra jūsų |
| 4 savaitės prieš pjūtį | pradedate pre-cut mėginius, kartojate kas savaitę |
| Pjūties savaitę | kalibruojate dozatorių, patikrinate plėvelę ir svorius |
| Pjūties dieną | išmatuojate SM, pjaunate 6 cm aukštyje, kuo platesniu pradalgiu |
| Vytinant | tikslas apie 12 valandų, ne dvi paros |
| Tranšėjoje | sluoksniai iki 15 cm, užpildymas per 1–2 dienas, uždengiate tą pačią dieną |
| Po 90 parų | analizė ir aerobinio stabilumo testas, palyginimas su praėjusiais metais |
Keiskite po vieną dalyką per sezoną. Jei tais pačiais metais pakeisite pjovimo aukštį, vytinimo trukmę ir priedą, kitą pavasarį turėsite geresnę analizę ir jokio supratimo, kuris pakeitimas suveikė. Ūkis nėra laboratorija, bet vienas kintamasis per sezoną yra realu ir per trejus metus duoda tikrą žinojimą apie savo laukus.
Vienas mėginys nepakanka. Imkite atskirai kiekvienos pjūties ir kiekvienos tranšėjos mėginį. Pirmoji ir trečioji pjūtis skiriasi tiek, kad jų vidurkis neapibūdina nei vienos, o racioną balansuoti pagal vidurkį reiškia klysti abiem kryptimis.
