Laktacija išsprendžiama prieš veršiavimąsi

 

Užtrūkusi karvė pieno neduoda, todėl ūkyje ji atsiduria dėmesio pakraštyje. Ji perkeliama į tolimesnį gardo galą, gauna, kas lieka, ir apie ją vėl prisimenama tada, kai atsiveda. Tai pati brangiausia klaida, kokia gali būti pieno ūkyje — nes būtent tais dviem mėnesiais nusprendžiama, kaip praeis kiti dešimt.

Skaičius iš Lietuvos: LSMU tyrime nustatyta, kad tirtose bandose 16,7 % karvių turi subklinikinę ketozę, o pavasarį ir vasarą kai kuriose bandose šis rodiklis siekė 20,7–25,8 % (V. Juozaitienė, LSMU, 2018). Kas penkta karvė — ir daugumos šių atvejų ūkyje niekas nemato, nes karvė atrodo normaliai.

Tame pačiame tyrime įvertintas ir nuostolis: subklinikinė ketozė kainuoja apie 311 kg pieno per 305 dienų laktaciją ir padidina somatinių ląstelių kiekį 53 %. Tai ne liga, kurią pastebite — tai eilutė, kurios nematote sąskaitoje.

Šis straipsnis sujungia du dalykus, apie kuriuos dažniausiai kalbama atskirai: kaip užtrūkinti ir kaip nesusirgti ketoze. Atskirai jie neveikia. Ketozė prasideda ne po veršiavimosi — ji prasideda tada, kai užtrūkusi karvė gauna netinkamą racioną ir per tuos du mėnesius nutunka.

Vienas dalykas, kurį verta žinoti iš anksto: viskas, kas parašyta toliau, yra apie prevenciją. Gydymo schemų ir preparatų čia nėra — tai veterinarijos gydytojo sritis, nes kiekvienas atvejis reikalauja įvertinti konkrečią karvę.

 

Kas iš tikrųjų vyksta užtrūkimo metu

 

Užtrūkimas atrodo kaip pauzė. Iš tikrųjų tai pats intensyviausias parengiamasis laikotarpis, kuriame vienu metu vyksta keturi dalykai.

Tesmens audinys atsistato. Per laktaciją pieno liaukų audinys nusidėvi. Užtrūkimo metu senos ląstelės pakeičiamos naujomis — ir būtent nuo to priklauso kitos laktacijos potencialas. Šitam procesui reikia laiko: per trumpą užtrūkį tesmuo nespėja, ir karvė kitą laktaciją pradeda su mažesniu pajėgumu, nei galėtų.

Veršelis auga sparčiausiai. Didžioji dalis veršelio masės susidaro paskutiniais mėnesiais. Tai reiškia, kad karvės energijos ir baltymų poreikis auga, nors pieno ji neduoda — ir kartu mažėja vietos pilve, todėl suvalgo ji mažiau.

Prieskrandžiai turi pasiruošti. Po veršiavimosi karvė per kelias dienas pereina nuo stambiųjų pašarų raciono prie energijos tankaus. Prieskrandžių gleivinė ir mikroflora prie to prisitaiko ne per dieną. Jei paruošimo nebuvo, po veršiavimosi gaunama acidozė — ir ji dažnai keliauja kartu su ketoze.

Mineralų sistema perjungiama. Organizmas turi išmokti mobilizuoti kalcį iš kaulų, nes po veršiavimosi jo prireiks staiga ir daug. Jei užtrūkusių racione kalcio per daug, ši sistema lieka „išjungta“ — tai viena dažniausių popartuminio pieno kardašio priežasčių. Plačiau apie tai — mineralinių papildų straipsnyje.

Iš šių keturių uždavinių matyti, kodėl užtrūkusių racionas negali būti „tai, kas lieka“. Jos užduotis — ne prisivalgyti, o pasiruošti. Ir svarbiausias jos rodiklis nėra suvalgytas kiekis, o kūno būklė, kuri turi nepasikeisti.

 

Kaip užtrūkinti

 

Užtrūkinimas turi vieną esminį sprendimą ir keletą techninių.

Staigus ar laipsniškas. Praktikoje dažniau rekomenduojamas staigus užtrūkinimas — melžimas nutraukiamas iš karto, o ne retinamas. Priežastis ta, kad retinant melžimą tesmuo lieka pusiau aktyvus ir spenio kanalas ilgiau nesusidaro kaip apsauga, o tai padidina infekcijos riziką. Tačiau staigus užtrūkinimas įmanomas tik tada, kai primilis jau nedidelis — ir būtent čia įsijungia racionas.

Racionas prieš užtrūkinimą. Prieš nutraukiant melžimą keletui dienų sumažinama energijos — išimamas koncentratas, paliekami stambieji pašarai. Tai fiziologiškai sumažina pieno gamybą ir leidžia užtrūkinti be didelio slėgio tesmenyje. Vandens riboti nereikia ir negalima.

Tesmens priežiūra užtrūkinimo dieną. Tai vieta, kur nusprendžiama, ar karvė ateis į kitą laktaciją su mastitu. Higiena užtrūkinant turi būti tokia pat, kaip melžiant — arba griežtesnė. Ar naudoti užtrūkinimo preparatus visoms karvėms, ar tik pasirinktinai pagal somatinių ląstelių duomenis, sprendžia veterinarijos gydytojas — tai ir vaistų vartojimo, ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms klausimas. Plačiau apie mastito prevenciją — atskirame straipsnyje.

Pirmos dienos po užtrūkinimo. Tesmuo būna įtempęs — tai normalu. Stebėti reikia paraudimą, karštį, skausmą ir bendrą karvės būklę. Šiuo laikotarpiu karvė turi būti švarioje, sausoje guoliavietėje — spenio kanalas dar neuždaras.

Užtrūkio trukmė. Per trumpas užtrūkis nesuteikia tesmeniui laiko atsistatyti; per ilgas didina nutukimo riziką. Konkretų skaičių jūsų bandai nustato veterinarijos gydytojas pagal produktyvumą, amžių ir kūno būklę — pirmaveršėms ir senesnėms karvėms atsakymas skiriasi.
Svarbiausia mintis šiame skyriuje: užtrūkinimas yra procedūra, o ne data kalendoriuje. Jei ji atliekama paskubomis tarp kitų darbų, pasekmės matomos ne tą dieną, o po dviejų mėnesių.

 

Nutukimas: pagrindinė ketozės priežastis

 

Jei reiktų įvardyti vieną dalyką, kuris labiausiai lemia, ar karvė susirgs ketoze, tai būtų jos kūno būklė veršiavimosi dieną.

Mechanizmas paprastas ir žiaurus. Nutukusi karvė po veršiavimosi valgo mažiau nei normalios būklės karvė. Tuo pat metu pieno gamyba prasideda visu pajėgumu. Susidaro energijos skylė, kurią organizmas dengia iš savo riebalų — o jų nutukusi karvė turi daug. Riebalai keliauja į kepenis greičiau, nei kepenys spėja juos perdirbti, ir susidaro ketoniniai kūnai. Kuo riebesnė karvė atsiveda, tuo gilesnė duobė jų laukia.

Todėl užtrūkusių šėrimo tikslas skamba neintuityviai: karvė turi ateiti į veršiavimąsi tokios pačios būklės, kokios buvo užtrūkinama. Ne riebesnė. „Paganyti prieš veršiavimąsi, kad būtų stipresnė“ — viena brangiausių klaidų pieno ūkyje.

Kūno būklės vertinimas. Tai paprastas įrankis, kuriam nereikia nei įrangos, nei laboratorijos — tik rankų ir pastovumo. Vertinama apiuočia nt nugaros, šlaunų ir uodegos pamato sritį, skalėje nuo lieso iki nutukusio. Svarbu ne absoliutus balas, o pokytis laike: karvė, kuri per užtrūkį prisidėjo svorio, ir karvė, kuri per pirmąsias laktacijos savaites staiga suliesėjo — abi yra rizikos grupėje.

Kada vertinti:

• užtrūkinimo dieną — tai atskaitos taškas
• prieš pat veršiavimąsi — ar būklė nepasikeitė
• 3–4 savaitės po veršiavimosi — kiek nukrito
• laktacijos viduryje — ar spėja atsistatyti prieš kitą užtrūkį

Svarbiausias iš šių keturių — pirmasis. Jei karvė užtrūkinama jau nutukusi, per du mėnesius šito neatitaisysite: liesinti veršingą karvę negalima, nes tai pats savaime ketozę sukeliantis veiksmas. Vadinasi, tikroji nutukimo prevencija vyksta vėlyvojoje laktacijoje — tada, kai karvė dar melžiama, duoda mažai pieno, o gauna tą patį energijos tankų racioną kaip ir didžiausio produktyvumo grupė.

Tai ir yra ta vieta, kur grupavimas atsiperka labiausiai. Vienas racionas visoms melžiamoms karvėms reiškia, kad vėlyvosios laktacijos karvės tunka — ir už tai bus sumokėta kitą laktaciją.

 

Kas yra ketozė ir kodėl pavojingesnė ta, kurios nematyti

 

Ketozė nėra infekcija. Tai medžiagų apykaitos būsena, atsirandanti tada, kai karvė išleidžia daugiau energijos, nei gauna su pašaru. Organizmas trūkumą dengia iš savo riebalų atsargų, o kepenys, apkrautos jų srautu, išskiria ketoninius kūnus.

Tai vyksta kiekvienai karvei po veršiavimosi — tam tikru mastu tai normalu. Klausimas tik, kiek gilus tas neigiamas energijos balansas ir kiek ilgai jis trunka.

Klinikinė ketozė matoma: karvė atsisako pašaro, ypač koncentratų, krenta primilis, karvė tampa apatijos būklės arba priešingai — nervinga, kvape juntamas būdingas saldus acetono kvapas. Šią formą ūkis pastebi ir kviečia veterinarijos gydytoją.

Subklinikinė ketozė nematoma. Karvė atrodo normaliai. Ėda, vaikšto, duoda pieną. Tačiau duoda mažiau, nei galėtų, blogiau apsivaisina, dažniau serga mastitu ir gimdos uždegimais. Ir būtent ji ūkiui kainuoja daugiausia — nes jų daug, o nė viena nepastebima.

LSMU tyrimo skaičiai apie šią nematomą dalį:

• 16,7 % tirtų bandų karvių turėjo subklinikinę ketozę
• pavasarį ir vasarą kai kuriose bandose — 20,7–25,8 %
• produktyvumo nuostolis — apie 311 kg pieno per 305 dienų laktaciją
• somatinių ląstelių kiekis piene padidėja 53 %
• dažniausiai pasireiškia 2–7 savaitę po veršiavimosi

(V. Juozaitienė, LSMU, 2018)

Paskutinis skaičius keičia požiūrį į somatines ląsteles. Jei ūkyje jos kyla, o melžimo higiena tvarkoje, verta pažiūrėti ne tik į mastito pusę, bet ir į energijos balansą po veršiavimosi. Tai du skirtingi keliai į tą patį rodiklį.

 

Požymių žemėlapis: pirmos savaitės po veršiavimosi

 

Ši lentelė skirta pirmam mėnesiui po veršiavimosi — laikotarpiui, kuriame nusprendžiama visa laktacija. Ji nėra diagnozės įrankis: kiekvienas požymis turi ir kitų paaiškinimų, kuriuos reikia atmesti.

Ką matote	Ką atmesti pirmiau	Kodėl tai gali būti ketozė
Karvė atsisako koncentratų, bet ėda šieną	Prieskrandžių acidozė, pašaro kokybė	Būdingas ankstyvas ketozės požymis
Primilis kyla lėčiau, nei tikėtasi pagal laktaciją	Tesmens būklė, melžimo režimas	Energijos trūkumas riboja gamybą
Karvė staigiai liesėja per pirmas savaites	Normalus būklės kritimas, ėdimo apimtis	Riebalų mobilizacija per greita
Kvape juntamas saldus acetono kvapas	—	Tiesioginis klinikinės ketozės požymis
Dažnai pasiliekančios nuovalos, gimdos uždegimai	Veršiavimosi eiga, higiena, selenas	Susilpnėjęs imuninis atsakas
Kyla somatinių ląstelių skaičius grupėje	Melžimo higiena, įranga, guoliavietės	Tyrime užfiksuotas 53 % padidėjimas
Blogai apsivaisina, vėluoja pirma ruja	Rujos stebėjimas, sėklinimo laikas, mineralai	Gili energijos duobė stabdo reprodukciją
Karvė guli daugiau nei įprastai, vėlai stojasi	Nagų būklė, guoliavietės patogumas, kalcis	Energijos stygius ir silpnumas

Dvi taisyklės naudojantis šia lentele.

Pirma: svarbu laikas. Jei požymiai atsiranda 2–7 savaitę po veršiavimosi, tai tas langas, kuriame ketozė pasireiškia dažniausiai. Požymis, atsiradęs trečią laktacijos mėnesį, greičiausiai turi kitą paaiškinimą.

Antra: skaičiuokite bandą, ne karvę. Viena karvė su prasta pradžia — atvejis. Kelios iš dešimties veršiavusių per tą patį mėnesį — tai jau užtrūkusių raciono klausimas, ir sprendimas yra ne toms karvėms, o tai grupei, kuri veršiuosis po dviejų mėnesių.

 

Kaip pamatuoti tai, ko nematyti

 

Kadangi subklinikinė ketozė požymių neturi, vienintelis būdas ją rasti — matuoti. Ir tai nėra sudėtinga.

Kraujo beta hidroksibutiratai (BHB). Tai tikslus ir dažniausiai naudojamas rodiklis. LSMU darbe nurodoma norma 0–1,3 mmol/l; aukštesnė vertė rodo ketozę. Matuojama iš kraujo lašo, ir tai galima daryti tvarte.

Gliukozė kraujyje — norma 2,5–3,5 mmol/l; žemesnė rodo energijos stygių.

Riebumo ir baltymingumo santykis piene (R/B). Tai pigiausias įrankis iš visų, nes duomenys jau yra — juos duoda kontrolinis melžimas. R/B daugiau kaip 1,5 rodo subklinikinę ketozę. Ūkis, kuris šį santykį seka pirmųjų mėnesių karvėms, mato problemą be jokių papildomų išlaidų.

(V. Juozaitienė, LSMU, 2018)

Kada tikrinti. Tyrimui optimalus laikas — 7–14 diena po veršiavimosi. Anksčiau rodikliai dar nesusiformavę, vėliau dalis atvejų jau praleista.

Kaip tai paversti sistema, o ne vienkartiniu veiksmu:

1. Tikrinkite ne visą bandą, o kiekvieną veršiavusią karvę antrąją savaitę — tai keliolika sekundžių kiekvienai.
2. Arba imkite imtį: porą metų nekontroliuotą bandą verta įvertinti patikrinant dalį veršiavusių per mėnesį.
3. Sekite R/B santykį kiekvieno kontrolinio melžimo duomenyse — nemokamai.
4. Užrašykite rezultatus šalia veršiavimosi datos ir kūno būklės. Be to tai lieka pavieniai skaičiai.

Ką daryti su rezultatu. Jei viena karvė viršija normą — tai jos gydymo klausimas veterinarijos gydytojui. Jei viršija kas penkta — tai raciono klausimas, ir gydyti reikia ne karvių, o užtrūkusių grupės šėrimo.

Tai vienas iš tų atvejų, kai matavimas kainuoja nepalyginti mažiau nei nematymas. RVAC veterinarijos gydytojas padeda sudėlioti tikrinimo tvarką ir perskaityti, ką rodikliai sako apie racioną.

 

Prevencija racionu

 

Ketozės prevencija turi dvi dalis, ir jos vyksta skirtingu laiku.

Pirma dalis: užtrūkusių racionas

Tikslas — išlaikyti kūno būklę nepakitusią ir paruošti prieskrandžius, o ne prišerti.

• Energijos — tik tiek, kiek reikia. Perteklius tunkina, o nutukusi karvė po veršiavimosi valgo mažiau. Tai pagrindinė klaida.
• Stambieji pašarai sudaro pagrindą. Prasto energijos tankio, bet geros kokybės — tai leidžia karvei prisipildyti neprisidedant riebalų.
• Baltymo pakankamai. Užtrūkusiai reikia baltymo veršeliui ir krekenoms, net jei energijos duodama ribotai.
• Mineralai atskirai nuo melžiamųjų. Kalcio klausimas čia sprendžiamas priešingai nei melžiamoms — plačiau mineralinių papildų straipsnyje.
• Vandens neribotai. Bet kokia priemonė, mažinanti gėrimą, mažina ir ėdimą.

Antra dalis: perėjimo laikotarpis

Paskutinės savaitės prieš veršiavimąsi ir pirmosios po jo — kritinis tarpas. Čia užduotis priešinga: kuo greičiau pakelti suvalgomo pašaro kiekį ir energijos tankį, kad energijos duobė būtų kuo sekli.

• Prieskrandžiai pratinami iš anksto. Dalis koncentrato įvedama dar prieš veršiavimąsi, kad gleivinė ir mikroflora prisitaikytų.
• Šėrimo režimas stabilus. Karvė, kuri nevalgo, gauna gilesnę duobę — todėl šiuo laikotarpiu skanumas ir prieinamumas svarbesni nei tikslus receptas.
• Pašaro pasiekiamumas visada. Tuščias šėrimo stalas kelias valandas per parą šiai grupei kainuoja daugiau nei bet kuriai kitai.

Energetiniai papildai

Kai suvalgomo pašaro nepakanka, energiją galima duoti koncentruotai. Dažniausiai naudojami:

• Propilenglikolis — gliukozę organizme formuojanti medžiaga, naudojama tikslingai rizikos karvėms ir patvirtintiems atvejams.
• Glicerolis — energijos šaltinis, kurį galima įmaišyti į racioną ar mišinį. Tai vienas iš komponentų, kurie įmaišomi ir gaminant pašarą ūkyje.
• Apsaugoti riebalai — didina raciono energijos tankį netrikdant prieskrandžių veiklos.
• Niacinas, cholinas ir kiti kepenų apykaitą palaikantys priedai — naudojami kaip raciono dalis, ne kaip gydymas.

Dozės ir schemos šiame straipsnyje nepateikiamos sąmoningai. Jos priklauso nuo raciono, karvės būklės ir nuo to, ar tai prevencija visai grupei, ar reakcija į konkretų atvejį. Tai klausimas veterinarijos gydytojui arba pašarų specialistui, o ne straipsniui.

Vienas dalykas, kurį verta pasakyti atvirai: energetinis papildas neatstoja tvarkingo užtrūkusių raciono. Jei karvės ateina į veršiavimąsi nutukusios, papildas sumažins pasekmes, bet nepanaikins priežasties — ir kito sezono rezultatas bus toks pat.

 

Perėjimo laikotarpis praktiškai: ką daro tvartas

 

Racionas gali būti nepriekaištingas popieriuje ir neveikti tvarte. Perėjimo grupė yra ta vieta, kur sąlygos lemia tiek pat, kiek sudėtis.

Vietos prie šėrimo stalo. Tai svarbiausias fizinis veiksnys. Užtrūkusi ir ką tik veršiavusi karvė yra grupės hierarchijos apačioje — ji nesigrumia dėl vietos. Jei stalas anksštas, ji suvalgys mažiau, nei numatyta racione, ir visas skaičiavimas išeina niekais.

Vanduo. Po veršiavimosi karvė geria labai daug. Jei girdyklų mažai arba jos toli, suvartojimas krenta — o su juo ir ėdimas. Tai viena pigiausių pataisymų, kurias galima padaryti ūkyje.

Guoliavietė. Šviesa, sausumas ir patogumas lemia, kiek karvė guli. Gulinti karvė atraugia, o atraugianti karvė turi veikiančius prieskrandžius. Prastas paklotas mažina gulėjimo laiką ir netiesiogiai gilina energijos duobę.

Perkėlimų skaičius. Kiekvienas perkėlimas į naują grupę reiškia naują hierarchiją ir kelias paras mažesnio ėdimo. Perėjimo laikotarpiu tai kainuoja daugiausia. Kuo mažiau perkėlimų per kritines savaites, tuo geriau.

Karščio stresas. Vasarą užtrūkusios grupės dažnai būna prasčiausiai vėdinamoje tvarto dalyje, nes „jos vis tiek neduoda pieno“. Rezultatas matomas po dviejų mėnesių — ir būtent vasarą LSMU tyrime užfiksuotas aukščiausias subklinikinės ketozės paplitimas.

Veršiavimosi vieta. Švari, erdvi, atskira. Tai vienu metu ir mastito, ir gimdos uždegimų, ir veršelio pradžios klausimas — plačiau biosaugos straipsnyje.

Bendra taisyklė: užtrūkusių ir ką tik veršiavusių grupė turi būti geriausiose ūkio sąlygose, ne blogiausiose. Tai priešinga įpročiui, bet atitinka tai, kur ūkyje sukuriama vertė.