Ūkių sėkmės kryptys

 

Kaimo žmogaus darbas visais laikais buvo sunkus ir alinantis. Keičiantis santvarkoms – atlaikę lažo prievolę, baudžiavą, vėliau išbuožinimą ir kolektyvizaciją, po nepriklausomybės atstatymo, pamažu vėl kuriasi laisvų ūkininkų ūkiai. Veiksmas lėtas ir sunkus, – juk ne paslaptis buvo padaryta lemtingų klaidų vykdant žemės reformą ir ūkių privatizavimo procesą. Vieni ryžosi ūkininkauti „pagauti emocijų“ – neturėdami pakankamai lėšų ir technikos, o svarbiausia – žinių ir patirties. Kiti šio darbo ėmėsi turėdami palankesnes galimybes. Gal dėl to, dabartiniu metu matomas pakankamai ryškus ūkių išvystymo lygis. Kurie pasuko gyvulininkystės vystymo kryptimi, nemaža dalis ūkių ėmė verstis pienininkyste, kai kur su paraleliai vystoma šaka – mėsine galvijininkyste. Plečiasi ir specializuoti mėsinių galvijų, bei ekologiniai ūkiai.

Per santykinai trumpą veiklos laikotarpį ima ryškėti ūkiuose daromos klaidos ir tam tikros tendencijos. Dalis ūkininkų atsipeikėjo ir suprato, kad nėra kam perimti kruvinu prakaitu sukurto ūkio, todėl priversti parduoti gyvulius. Kiti – sukūrę gražų ūkį, užuot pasidžiaugę turi gydyti dažnai negrįžtamai sugadintą sveikatą. Treti, – paėmę dideles paskolas negali atsikratyti bankinių įsipareigojimų ir t.t.

 

Ko reikia, norint sėkmingai ūkininkauti?

 

Lietuva – agrarinė šalis su labai didelėmis galimybėmis. Maisto gamyba ir toliau išliks viena iš strateginių krypčių. Produktyvios ir pelningos bandos paslaptis remiasi į 5 pagrindinius faktorius: – tai pastatai, pašarai, genetika, profilaktika ir gydymas bei išmanus bandos valdymas. Nesant bent vieno iš suminėtų faktorių, didelės sėkmės tikėtis neverta. Tik sveika banda bus produktyvi ir teiks šeimininkui džiaugsmą.

Vykstant politiniams, ekonominiams (kariniams) sukrėtimams, labai svarbu išlaikyti galimai mažesnę pieno savikainą. Žinoma, į fiksuotus kaštus paveikti negalima, tačiau kintamų kaštų mažinimas yra sėkmės pagrindas. Kitaip tariant, būtina didinti karvių produktyvumą, ilginti karvių ūkinio naudojimo trukmę, iki minimumo sumažinti gyvulių netekimą dėl medžiagų apykaitos sutrikimų bei užkrečiamų ligų. Būtina įsisąmoninti, kad prastas šėrimas, blogos laikymo sąlygos sukelia daug ligų, atnešančių ženklius nuostolius. Paminėsiu keletą ligų ir jų nešamus nuostolius:

1. Reprodukcinių organų (vaisos) sutrikimai.
2. Tešmens uždegimai.
3. Ketozė.
4. Prieskrandžių acidozė.
5. Pogimdyvinė parezė.
6. Nagų ligos ir kitos.

Be to, medžiagų apykaitos sutrikimų išdavoje, susilpnėjęs imunitetas atveria duris bakterijoms ir virusams, tuo pačiu išplečia ligų skaičių. Tenka daug gyvulių brokuoti, trumpėja gyvulių ūkinio naudojimo trukmė, brokuotas karves keisti telyčiomis, be galimybės atsirinkti tinkamiausias. Taip prarandama galimybė parduoti kitiems ūkiams veislei išaugintas telyčias.

 

Kokių nuostolių tikėtis negaluojant gyvūnui?

 

Pažvelkime detaliau, kiek nuostolių neša vieni ar kiti negalavimai:

1. Reprodukcinių organų uždegimai (ūminiai ir chroniški) labai priklauso nuo karvės imuniteto. Jei gyvulio imunitetas stiprus, karvė pati apsivalo nuo patogenų. Esant klinikiniam endometritui, karvė mažiau suėda pašarų, yra vangi, duoda mažiau pieno, atrodo serganti, dažnai turi šokoladinio atspalvio, nemalonaus kvapo išskyras. Subklinikiniai endometritai pasitaiko pas 15–40% karvių per pirmąsias dvi savaites po veršiavimosi, o lėtinė forma vystosi maždaug pas 20% karvių. Be to, reikia nepamiršti, kad maždaug 50% karvių turi uždegiminių ląstelių gimdoje praėjus 2 mėnesiams po veršiavimosi, kas apsunkina apvaisinimą. Tinkamas užtrūkusių karvių šėrimas, sausos, švarios be skersvėjų patalpos yra gera priemonė mažinant reprodukcinių organų susirgimus.
2. Mastitai (klinikinė ir subklinikinė formos). Išlaidos klinikiniam mastitui gydyti siekia nuo 88 iki 220 eurų per metus vienai karvei. Čia ypač svarbu tiksliai nustatyti sukėlėjus, jų jautrumą antibiotikams ir kryptingai gydyti. Subklinikinių mastitų profilaktika turi remtis į stebėjimus, kontrolę ir savalaikį gydymą.
3. Ketozė – labiausiai paplitusi medžiagų apykaitos liga per pirmąsias 60 laktacijos dienų. Abi ligos formos – klinika ir subklinika gali padaryti labai rimtų finansinių nuostolių. Vidutiniškai 230 eurų per atvejį, o jei liga išprovokuoja mastitą ir kitus susirgimus, nuostoliai gali siekti virš 760 eurų. Subklinikinė ketozės forma klastinga tuo, kad įtakoja į kitų susirgimų padažnėjimą ir nėra aiškiai išreikšta.
4. Pogimdyvinė parezė (hipokalcemija) nėra susieta su ketoze, tačiau labai nuostolingas susirgimas, susijęs su gretutinėmis ligomis: šliužo dislokacija (esanti subklinikinei formai), blogesniu apvaisinimu, pieningumo sumažėjimu ir kitomis ligomis. Klinikinė parezė gali baigtis gyvulio kritimu. Pieno ūkiuose, klinikinė parezės forma pasitaiko pas 4-6% karvių (dažniausiai labai produktyvių), o subklinikinė forma pasitaiko pas 20-60% karvių, nors esant šiai ligos formai, aiškių požymių nepastebima. Vengiant šio susirgimo svarbu teisingai šerti užtrūkusias karves likus 3 savaitėm iki veršiavimosi bei stebėti kalcio kiekį kraujyje pirmos savaitės po apsiveršiavimo laikotarpiu.
5. Galūnių ligos apima bursitus, interdigitalinį dermatitą, nagų puvinį, mortelaro ligą, padų opas ir kitus sutrikimus. Nuostoliai siekia apie 53 eurus iš karvės per metus. Ligų atvejams sumažinti svarbu tinkamas mineralų ir vitaminų kiekis, periodiškas nagų tvarkymas, guoliaviečių, grindų tinkamumas ir galiausiai subalansuotas šėrimas.
6. Prieskrandžio acidozė – labai dažnas didelio produktyvumo karvių susirgimas. Čia ypač svarbu teisingas šėrimas, laisvas priėjimas paėsti, sušeriamo pašaro struktūriškumas (pašaro dalelių dydis, mišinio išmaišymo kokybė) ir daugelis kitų faktorių. Acidozės formų daug – nuo aštrios iki subklinikinės ar chroniškos. Nuostoliai esant įvairioms ligos formoms siekia apie 210-300 eurų per metus iš karvės.

Ženklūs nuostoliai patiriami, kai nesilaikoma elementarių higienos, laikymo sąlygų bei šėrimo technologinių reikalavimų atvestam prieaugliui. Ankstyvi veršelių viduriavimai ir kvėpavimo takų susirgimai yra pagrindinės prieauglio kritimo priežastys. Vidutiniai nuostoliai esant veršių viduriavimui sudaro: kritusių – 100eurų, gydomų – maždaug 25-50 eurų per mėnesį. Nevalia pamiršti, kad viduriuojantys veršiai 17 kartų dažniau serga kvėpavimo takų susirgimais. Dėl šio sutrikimo nuostoliai sudaro apie 45-55 eurus veršeliui.

 

Aptarėme tik mažą dalį problemų šio didelio ir sudėtingo mechanizmo valdyme. Susivokti ir valdyti situaciją dažniausiai padeda įvairių sričių specialistai – konsultantai. Lietuvoje funkcionuoja konsultavimo tarnybų sistema, tačiau neretai konsultacijas teikia farmacinių, prekybos, gamybos ir kitų įmonių darbuotojai. Nesant vieningos konsultantų darbo vertinimo ir atestavimo sistemos, pagalbos lygis ūkininkams labai skiriasi. Vakarų šalyse konsultantų darbui skiriamas didelis dėmesys: egzistuoja nepriklausomi konsultantai, paslaugos mokamos, konsultantams keliami dideli kvalifikacijos reikalavimai. Neabejoju, jog tokia sistema ateityje bus taikoma ir Lietuvoje.

Kviečiu ūkininkus išanalizuoti savų ūkių situaciją, kiek iš 100 karvių per metus sirgo nurodytomis (ir ne tik) ligomis, kokia situacija su veršių sergamumu ir išreikškite pinigine forma. Vargu ar liksite patenkinti. Todėl būtina suvienyti ūkininkų, konsultantų, ūkyje dirbančių kruopštaus darbo pastangas, diegti naujas technologijas, kad sumažinti netekimus ir didinti ūkio efektyvumą. Prie jūsų sėkmės pasiruošę prisidėti ir Respublikinio veterinarijos aprūpinimo centro (RVAC) specialistai.