Siloso inokuliantai sparčiai populiarėja tarp Lietuvos ūkininkų
Ūkininkai ruošiantys silosą ir siekiantys maksimaliai išsaugoti maistingąsias pašaro savybes bei mažinti riziką dėl pašaro praradimų vis dažniau renkasi įterpinėti siloso inokuliantus.
Silosavimas užima pirmaeilį vaidmenį šiuolaikinėje gyvulininkystėje. Ypač pienininkystės ūkiai yra priklausomi nuo silosuojamų pašarų kokybės, norint išlaikyti aukštą gyvulių produktyvumą bei užtikrinti bandos sveikatingumą. Kaip jau visi žinome pagrindinis priešas norint pagaminti kokybišką silosą yra deguonis, pastarasis neleidžia prasidėti rūgimo procesams (aerobinis gedimas). Nors tradiciniai žaliųjų pašarų silosavimo metodai praktikuojami jau šimtmečius, siloso inokuliantų įterpimas reikšmingai pakeitė siloso gamybos efektyvumą ir kokybę. Siloso inokuliantų tinkamas pasirinkimas, atsižvelgiant į ūkio poreikius, gali pagerinti fermentacijos procesus, išsaugoti daugiau naudingųjų medžiagų ir gyvuliui suteikti pagerintų skoninių savybių bei maistingesnį pašarą tiek žiemą tiek vasarą.
Kaip veikia siloso inokuliantai?
Siloso inokuliantuose sudėtyje yra pieno rūgšties bakterijų mišinys, kuris yra kruopščiai atrinktas siekiant sustiprinti fermentacijos procesą. Šios bakterijos prisideda prie greito pH vertės kritimo, sukurdamos rūgštinę aplinką, kuri stabdo kenksmingų mikroorganizmų augimą. Rezultatas – geresnis bei saugesnis pašaro konservavimas, geresnis maistinių medžiagų išsaugojimas, padeda išlaikyti siloso maistinę vertę, įskaitant baltymų, skaidulų ir energijos kiekį; sumažinami SM nuostoliai.
Kodėl svarbu naudojimui pasirinkti tinkamą siloso inokuliantą?
Įvardijant bakterijas kaip pieno rūgštį gaminančias bakterijas mes kalbame apie homofermentines ir heterofermentines padermes, kurių veikimo principai ir spektras yra labai platūs. Taip pat galime įvardyti bakterijų rūšis, tokias kaip Lactobacillus plantarum, Lactococcus lactis ar net gerai žinomą L. buchneri, o nežinant konkretaus bakterijos štamo netreniruotai akiai yra neįprastai sunku įvertinti pateiktą informaciją. Kai kurios pieno rūgštį išskiriančios bakterijos taip pat gali gaminti ir acto rūgštį, o šių procesų greitis, kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai priklauso nuo bakterijų štamų ir jų tarpusavio sąveikos. Esant poreikiui galime pasirinkti inokuliantą kuris mums leidžia kaupą ar tranšėja atidaryti šėrimui po 7d, tai yra gerokai ankščiau nei buvo įprasta lig šiol.
Siloso inokuliavimo technologija tampa vis efektyvesnė.
Ūkininkai ir mokslininkai turėtų toliau tyrinėti ir taikyti bakterinio siloso inokuliavimo technologiją, kad toliau tobulintų ir maksimaliai padidintų jos naudą į priekį einančio ūkininko gyvenime. Mokslo, technologijų ir ūkininkavimo praktikos sinergija gali sudaryti sąlygas veiksmingesnėms ir tvaresnėms gyvulininkystės sistemoms. Mokslininkai kartu su ūkininkais teorines žinias pritaikydami praktikoje jau yra atsakę į eilę klausimų, o antros ir trečios kartų inokuliantų suteikiamos savybės jau nebėra tik apsisaugojimas nuo siloso košmarų. Šiuolaikiniai inokuliantai skirti ženkliam siloso kokybinių ir kiekybinių rodiklių gerinimui, o ateitis dėl to tik įdomesnė.
Vet. gydytojas Povilas Krylovas
