Siloso gamyba: svarbiausi etapai

Tvartiniu laikotarpiu silosas yra galvijų mitybos pagrindas, todėl svarbu per sezoną jį tinkamai paruošti ir pasirūpinti atsargomis, kurių reikės ūkiui per žiemą. Siloso gamyba yra gana paprasta, tačiau svarbu žinoti visus etapus, kuriuos šiame straipsnyje apžvelgsime atidžiau.

Kada pjauti žolę?

Daugiausiai siloso galima pagaminti iš daugiamečių ar vienmečių žolynų. Jų aukštis skiriasi, todėl reikia atkreipti į tai dėmesį ir pasirinkti tinkamą žoliapjovę – taip siloso gamyba bus efektyvesnė. Aukštesnės žolės siekia pusmetrio aukštį, o kai kurios rūšys užauga dar aukštesnės, o ganyklose vyrauja žema žolė. Į tai reikia atsižvelgti, nes silosas bus geros kokybės tik tada, jei susmulkintos žolės ilgis sieks 20-40 mm. Jei žolė bus trumpa, ji bus smulkesnė. Tai lemia ir pjovimo laiko pasirinkimą. taip pat reikia atsižvelgti į sausosios medžiagos kiekį, kuris neturėtų viršyti 25 proc. Kai kurių rūšių žolės yra pjaunamos tik po žydėjimo, nes prieš žydėjimą ir žydėjimo laikotarpiu jų maistinė vertė sumažėja.

Žolės vytinimas ir vartymas

Siloso gamyba yra susijusi su specifiniu procesu – žolės vytinimu. Jo metu žolėje susikaupia cukrus. Būtina žinoti, kad per naktį vytinama žolė praranda sukauptą cukrų, todėl ją reikia paruošti per vieną dieną – tai užtikrina siloso kokybę.

Kiek reikės vartyti žolę, priklauso nuo nupjauto derliaus ir meteorologinių prognozių. Kai žolės yra nedaug, o oro sąlygos palankios, galima nieko nedaryti. Jei žolės yra daugiau, gali prireikti vartyti žolę kelis kartus. Per naktį ji sudrėksta ir praranda dalį sukaupto cukraus, siekiant to išvengti, verta sugrėbti žolę į didesnes sangrėbas, o išaušus vėl paskleisti.

Žolės surinkimas ir tranšėjos užpildymas

Kitas etapas yra žolės grėbimas. Tam paprastai naudojama speciali technika, o ją pasirinkti reikėtų atsižvelgiant į derliaus kiekį. Susmulkinta žolė yra kraunama į talpias priekabas ir vežama iki tranšėjos.

Kad siloso gamyba būtų sklandi, pirmiausiai yra dedami sausi šiaudai, o tik tada – susmulkinta apvytinta žolė. Šiaudai sugers išsiskyrusias sultis. Žolė dedama sluoksniais ir gerai suspaudžiama. Procesas kartojamas, kol tranšėja bus užpildyta. Jei to padaryti per dieną nesigauna, nakčiai reikia uždengti silosą plėvele – tai apsaugos žolės masę nuo cukraus praradimo. Tranšėją užpildžius, žolės masės paviršius yra išlyginamas ir viskas uždengiama, kad galėtų vykti siloso gamyba. Dangai galima naudoti plėvelę ar specialų dangalą, kuris apsaugo nuo temperatūros ir oro sąlygų įtakos.

Ne mažiau už siloso gamybą, svarbus ir tinkamas jo naudojimas. Atidengus tranšėją, prasideda gedimo procesai, todėl silosas iš karto turi būti pjaunamas ir padalijamas gyvuliams. Gedimo procesas vasarą yra dar greitesnis, todėl vienu kartu turi būti sunaudojama storesnė siloso riekė. Po to tranšėja vėl yra užsandarinama.